Skaitom mano įrašą su šia daina - http://www.youtube.com/watch?v=64a0uwMS9pM

O, tu, žinai, visgi, aš vieno dalyko pasaulyje bijau. Bijau, kad tokie žmonės, kaip tu sunaikins mane visiškai, nes tu sukeli saugumo jausmą manyje. Ir kartais aš savęs nekenčiu už tai, kad be jokios rimtos priežasties pasitikiu tavimi. Tos akimirkos, kai aš tave erzindavau žodžiais, žinau, kartais per stipriai, būdavo mano silpnumo požymis, nes tada stipriausiai kovodavau su noru tiesiog paprastai pasitikėti tavimi.

Visgi, norėčiau paklausti tavęs kodėl taip. Sujaukiai mano mintis, o kai jau norėjau pasakyti, kad gal verta kažką bandyt, tu pasakei: buvau ta vargšelė, kuri turėjo patirti tavo skausmą už visas buvusias anksčiau, kurios tave išdavė. Ir kažkodėl manęs tai nenustebino. Dar vakarą prieš mano galvoje gimė ši mintis svarstant variantą jei neatsakysi, bet aš ją nuvijau. Tiesiog nenorėjau galvoti, kad toks kvailys galėtum būti.

Ir dabar, kai tu stengėsi toliau griauti man gyvenimą savo dažnu buvimu, man juokinga. Dabar jau tikiu tuo pasakymu, kad meilė gali būti akla ir prieš daug ką užsimerkti, nes taip jai lengviau. Deja, aš buvau ta „vargšelė“ pagal tave, kuri nusipelnė taip kentėti, kad pasijaustum geriau. O, tu, žinai mano dangus mėlynas ir tik tą vienintelę dieną buvo raudonas, nes aš nemiriau viduje, kaip tu norėjai. Oi, atsiprašau, kokia aš bloga vėl padariau savaip. Tik neverk, meile, nes aš tai neverkiau, kai tu tyčiojaisi iš manęs. Gal kada gyvenime ir pasitaisysiu. O gal ir ne, bet žinai, visai nenorėčiau, kad tu apie tai žinotum.

Vis dėlto vakar aš verkiau. Ne dėl savo Meilės, o dėl draugės, kuri mane stipriai sukrėtė. Visa naktį prasėdėjau lovoje belinguodama kaip kokia beprotė ir bandydama savo draugui įrodyti, kad gal ji ir teisi sakydama, kad esu nejautri jos materialinėms problemoms, kurios prasideda nesuradimu gražių batų ir baigimu kur šiąnakt pagerti. Aš seniai sakiau, kad man lengviau sekasi sutarti su vaikinais, nes jie daug paprasteni, negu su merginomis. Yeah, I`m freaky. Jis sugebėjo mane išklausyti, visa nakti prasirašinėti su manimi ir ryte vėl juokauti su manimi. O atrodo mudu taip neseniai susipažinom. Aš jam padėjau, kai jį išdavė jo mergina-draugė dabar jis mane gelbėjo iš skausmo, kai draugė vėl mane žeidė. Dažniausiai tokias jos kalbas sumenikinu sarkazmu, bet šį kartą taip viskas susidėjau, kad tiesiog pasakiau jai: Tu net nežinai, kaip aš bijau pasitikėti žmonėmis ir visą šį laiką tu esi vienintelė, kurią taip prisileidau. Pagalvok bent dabar apie savo kvailą, kuri gali gyvybę dėl tavęs paaukoti ir kad tavo isterijos daro jos naktis kartais bemieges, nes ji labai myli tave ir vis bando rast geriausią išeitį, kad tomis akimirkomis, kai tu jai verkdavai ant peties tau mažiau skaudėtų. Bet whatever…

Yeah, I`m stupid.

Patiko (1)

Rodyk draugams