Lengva kaltinti visą pasaulį dėl tavo pačio klaidų. Lengva bėgti nuo savo bėdų ir permesti jas kitiems. Turbūt tai normalu normaliems žmonėms. Aš taip negaliu. Esu per silpna, kad praeičiau pro šalį, kai žmogui blogai. Bijau, kad klystu taip besielgdama…

Nes tu mane sukrėtei. Niekada daugiau nebebūsiu tokia kokia tu sutikai. Nes einu tolyn ir gydausi žaizdas. Stengiuosi išgyventi man labai artimo žmogaus mirtį ir mirimą savo kartu su juo. Nes gyvenimas be jo yra tik trapus egzistavimas. Karštai skambantys žodžiai, bet dar praėjo labai mažai laiko. Reikia gyventi, bet sunkiai tai pavyksta prisiversti.

Aš nušoksiu vien tam, kad pasakyčiau, jog mėgstu adrenaliną. Vis dar. Nes ji man primena, jog gyvenu. Esu žmogus galintis jausti baimės jausmą ir skausmą. Vis dar sunkiai suvokiant, kad tai realybė. Bijau pripažinti, bet su kiekviena nauja diena man reikia vis daugiau ir daugiau adrenalino, kad palaikyčiau save gyva ir jausmus gyvus…

Ir tu po galais neturi suknistos sąžinės manęs paleisti. Kaip tu gali elgtis šitaip? Kam viso to reikia?.. arba tavo humoro jausmas dar baisesnis negu mano. Praėjo lygiai du mėnesiai, o tu man vis dar neleidi laisvai kvėpuoti lysdamas į mano gyvenimą per mano draugus. Atstok, prašau. Dabar gražiuoju aš prašau tavęs, bet nepažadu ar ilgai aš būsiu kantri su tavim… Kai supykstu būnu baisi.

Ir mano įrašai užknisa.

Patiko (0)

Rodyk draugams