Atėjau pasakyti „Labas“. Tiksliau pasakius, pasisveikinti.

Vakarais daug galvoju. Visos jėgos po dienos iki kol užmiegu yra skirtos permąstyti mano dižiausiems pastarųjų dienų ivykiams. Šitie 4 mėnėsiai buvo patys gražiausi mano gyvenime, patys aistringiausi, vieni iš skausmingiausių ir laimingi. Per tokį trumpą laiką pridariau keturgubai daugiau klaidų nei sugebėdavau per metus. Per tą patį laiką aš sugebėjau atrasti save iš naujo ir savąjį kamufliažą panaudoti visai kitomis prasmėmis. Supratau, kad esu tik žmogus su jautria širdimi ir siela, kurios abi per daug prisikentėjo ir esu tas pats žmogus, kuris užsideda kaukę dėlto, kad nenori būti daugiau skaudinamas. Taip pat esu tas žmogus, kuris nori suteikti džiaugsmą kitiems ir būti laimingu kai šalia jo esantys žmonėms yra laimingi. Atidaviau save visą vienam žmogui ir lygiai prieš savaitę atsiėmiau tai kas liko iš to „duoto“ manęs. Dabar jis sustiprėjo ir po truputi stojasi ant kojų.

Tu gali jaustis „kietu“. Įspėju, tai laikina būsena ir ji praeina palikdama tuštumą. Tu gali jaustis įskaudintas ir būti kerštingu. Jei tik nori. Jei tik tau lengviau. Žinai, kaip aš jaučiuos? Stipri. Gyvenimas man įrodė, kad visa tai ką patyriau iki šiol mane sustiprino ir to ką patyriau su tavimi nebūčiau atlaikiusi, jei nebūčiau tokia kokia esu. Nea, po velniais, tai buvo tikra. Beprotiškai. Pirmąjį susitikimą aš šlykštėjausi tavimi. Mintyse galvojau, kaip tik pasinaudoti protingiau tavimi ir dingti. Po to sekė tavo prisipažinimas, kad tau be proto patinku ir tu myli mane. Viduje aš tikrai tai stengiausi atmesti, bet tavo meilė buvo daug stipresnė negu mano užkardos viskam. Įveikei net ir tą, pačią seniausią ir skaudžiausią mano užkardą. Bijojau, bet prisirišau prie tavęs. Neklydau, bet tu paslydai ir išdavei mane. Galas viskam. Klijavom, bandėm iš naujo eit tolyn, bet vieną dieną aš pavargau gyventi du gyvenimus: tavo ir mudviejų. Gink Dieve, aš prisiekiu, jog tikrai stengiausi, kad šitie santykiai nenutrūktų ir viskas būtų kuo geriau. Žmonės matė, kad aš stengiausi be proto, pamindama visus savo principus ir ambicijas, nes MYLĖJAU TAVE…

Sakysite, kad visi gali būti tokie protingi ir sakyti, jog žinojo santykių pradžioje, kad taip bus. Išsiskyrimas. Gali. Jų reikalas. Bet užteko man kartą prisiliesti prie tavęs ir mintyse suvokiau, kad nebūsim amžinai. Tai laikina. Aš be galo smalsus žmogus todėl pradėjau žaidimą su savimi. Pralaimėjau. Nespėjau laiku atsitraukti kol nepajutau jausmų.

Dabar tik noriu, kad nelietum neapykantos mano vardu, nes tai žema. Aš sugebu kalbėti apie tave gražiai ir pripažinti, kad tai ką patyrėme buvo nuostabu. Sugebėk ir tu. Suauk.

Patiko (0)

Rodyk draugams